0102030405
Buitinių nuotekų valymo sistemos proceso įrangos nuotekų tvarkymo įmonė
Buitinių nuotekų valymas – tai miesto gyventojų gyvenime susidarančių nuotekų valymas, kad jos atitiktų išleidimo standartus ir neterštų aplinkos. Savaime suprantama buitinių nuotekų valymo svarba, kuri yra susijusi su žmonių sveikata ir darniu aplinkos vystymu.
Visų pirma, buitinėse nuotekose yra daug organinių medžiagų ir mikroorganizmų, kurios tiesiogiai patekusios į aplinką sukels rimtą vandens telkinio taršą. Šios organinės medžiagos ir mikroorganizmai sunaudos deguonį vandens telkinyje, todėl pablogės vandens kokybė ir paveiks vandens gyvybės išlikimą. Be to, buitinėse nuotekose taip pat yra daug azoto, fosforo ir kitų maistinių medžiagų, jei jos patenka į vandens telkinį, sukels vandens eutrofiją sukeliančių dumblių žydėjimą, o tai paveiks vandens kokybę ir ekologinę pusiausvyrą.
Antra, buitinėse nuotekose taip pat yra įvairių kenksmingų medžiagų, tokių kaip sunkieji metalai, organinės medžiagos, vaistų likučiai ir pan. Jei šios medžiagos bus tiesiogiai išleidžiamos į aplinką, jos užterš vandens telkinius ir dirvožemį, pakenks ekosistemoms ir žmonių sveikatai. Todėl efektyvus buitinių nuotekų valymas yra svarbi aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos priemonė
Be to, buitinių nuotekų valymas taip pat gali panaudoti išteklius. Buitinėse nuotekose yra daug organinių medžiagų ir maistinių medžiagų, kurias tinkamai išvalius galima paversti organinėmis trąšomis ir biodujomis bei kitais ištekliais, kad būtų galima perdirbti išteklius ir sumažinti gamtos išteklių vartojimą.
Kasdienės buitinės nuotekos. Tiesą sakant, tik nedidelė dalis nuotekų buvo išvalyta, o didžioji jų dalis be valymo tiesiogiai išleidžiama į upes. Blogiau yra mažesniuose miestuose.
Išmatos ir panašiai paprastai nėra tiesiogiai išleidžiamos, tačiau yra surinkimo priemonių.
Teršalų sudėtis nuotekose yra labai sudėtinga ir įvairi, o bet kuriuo valymo metodu sunku pasiekti visiško valymo tikslą, o valymo sistemai suformuoti, kad ji atitiktų valymo reikalavimus, dažnai reikia kelių metodų.
Atsižvelgiant į skirtingą valymo laipsnį, nuotekų valymo sistemą galima suskirstyti į pirminį, antrinį ir pažangų valymą.
Pirminiu valymu iš nuotekų pašalinamos tik skendinčios kietosios dalelės, daugiausia fiziniais metodais, o išvalytos nuotekos paprastai negali atitikti išleidimo standartų.
Antrinės apdorojimo sistemos atveju pirminis apdorojimas yra išankstinis apdorojimas. Dažniausiai naudojamas antrinis valymas yra biologinis valymas, kuriuo galima labai pašalinti koloidines ir ištirpusias organines medžiagas iš nuotekų, kad nuotekos atitiktų išleidimo standartus. Tačiau po antrinio apdorojimo lieka tam tikras kiekis suspenduotų medžiagų, ištirpusių organinių medžiagų, ištirpusių neorganinių medžiagų, azoto ir fosforo bei kitų dumblių dauginimąsi skatinančių maistinių medžiagų, juose yra virusų ir bakterijų.
Todėl jis negali atitikti aukštesnių išleidimo standartų reikalavimų, pvz., Valymas į mažą srautą, prastas upės praskiedimo pajėgumas gali sukelti taršą, negali būti tiesiogiai naudojamas kaip vandentiekio vanduo, pramoninis vanduo ir požeminio vandens papildymo šaltinis. Tretinis apdorojimas skirtas toliau pašalinti teršalus, kurių negalima pašalinti antriniu būdu, pvz., fosforą, azotą ir organinius teršalus, neorganinius teršalus ir patogenus, kuriuos sunku suskaidyti biologiškai. Tretinis nuotekų valymas yra „pažangus valymo“ metodas, kuris toliau taiko cheminį metodą (cheminis oksidavimas, cheminis nusodinimas ir kt.) ir fizinį bei cheminį metodą (adsorbcija, jonų mainai, membranos atskyrimo technologija ir kt.), kad būtų pašalinti tam tikri teršalai. antrinio gydymo pagrindu. Akivaizdu, kad tretinis nuotekų valymas yra brangus, tačiau jis gali visiškai išnaudoti vandens išteklius.
Į nuotekų valymo įrenginius išleidžiamos nuotekos ir pramoninės nuotekos gali būti nekenksmingai išvalytos naudojant įvairias atskyrimo ir konversijos technologijas.
Pagrindiniai principai
Nuotekų valymo įrenginiuose dažniausiai naudojamos eksploatacinės medžiagos
Nuotekų valymo procese turėtume naudoti šias priemones:
(1) Oksidatorius: skystas chloras arba chloro dioksidas arba vandenilio peroksidas,
(2) Putų šalinimo priemonė: kiekis labai mažas;
(3) flokuliantas: polialiuminio chloridas arba anijoninis ir katijoninis poliakrilamidas, taip pat žinomas kaip anijoninis pam arba katijoninis pam,
(4) Reduktorius: geležies sulfato hidratas ir pan.;
(5) Rūgščių ir šarmų neutralizavimas: sieros rūgštis, negesintos kalkės, kaustinė soda ir kt
(6) Cheminės fosforo šalinimo medžiagos ir kitos medžiagos.
Valymo metodai ir įprasti metodai
Fizikinis metodas: fiziniu ar mechaniniu būdu pašalinti iš nuotekų netirpias skendinčias medžiagas ir alyvą; Filtravimas, nusodinimas, išcentrinis atskyrimas, plūduriavimas ir kt.
Cheminis metodas: cheminių medžiagų pridėjimas, vykstant cheminėms reakcijoms, pakeičia teršalų chemines ar fizines savybes nuotekose taip, kad pasikeistų jų cheminė ar fizinė būsena, o tada pašalinama iš vandens; Neutralizavimas, oksidacija, redukcija, skilimas, flokuliacija, cheminis nusodinimas ir kt.
Fizikinis cheminis metodas: fizinių ir cheminių visapusiškų veiksmų naudojimas nuotekoms valyti; Pašalinimas, pašalinimas, adsorbcija, ekstrahavimas, jonų mainai, elektrolizė, elektrodializė, atvirkštinė dializė ir kt.
Biologinis metodas: mikrobų apykaitos panaudojimas, organinių teršalų oksidavimas ir skaidymas nuotekose į nekenksmingas medžiagas, taip pat žinomas kaip biocheminis valymo metodas, yra svarbiausias organinių nuotekų valymo būdas; Aktyvusis dumblas, biologinis filtras, gyvas sukamasis stalas, oksidacijos tvenkinys, anaerobinis skaidymas ir kt.
Tarp jų, biologinis nuotekų valymo metodas pagrįstas metodu, kad mikroorganizmai, veikiant fermentams, sudėtingą organinę medžiagą paverčia paprasta medžiaga, o toksines – netoksiška. Pagal skirtingus deguonies poreikius mikroorganizmams, kurie atlieka svarbų vaidmenį apdorojimo procese, biologinis apdorojimas gali būti suskirstytas į du tipus: biologinis apdorojimas geromis dujomis (deguonimi) ir anaerobinis (deguonies) biologinis apdorojimas. Geras dujų biologinis apdorojimas yra deguonies buvimas, gerų dujų kapiliarų vaidmuo. Bakterijos, vykdydamos savo gyvybinę veiklą – oksidaciją, redukciją, sintezę ir kitus procesus, dalį absorbuotų organinių medžiagų oksiduoja į paprastas neorganines medžiagas (CO2, H2O, NO3-, PO43- ir kt.), kad gautų augimui reikalingą energiją ir aktyvumą, o kitą organinių medžiagų dalį paverčia maistinėmis medžiagomis, reikalingomis organizmams augti ir daugintis. Anaerobinis biologinis apdorojimas atliekamas, kai nėra deguonies, veikiant anaerobiniams mikroorganizmams. Kai anaerobinės bakterijos skaido organines medžiagas, jos turi gauti deguonies iš CO2, NO3-, PO43- ir pan., kad išlaikytų savo medžiagų poreikį deguoniui, todėl jų skilimo produktai yra CH4, H2S, NH3 ir pan. Norint išvalyti nuotekas biologiniu procesu, pirmiausia reikia išanalizuoti teršalų biologinį skaidumą nuotekose. Iš esmės yra trys aspektai: biologinis skaidomumas, biologinio apdorojimo sąlygos ir ribinė leistina teršalų koncentracija, slopinanti mikrobų aktyvumą nuotekose. Biologinis skaidumas reiškia, kiek dėl organizmų gyvybinės veiklos gali pasikeisti teršalų cheminė struktūra, taip pasikeičiant teršalų cheminėms ir fizinėms savybėms. Geras dujų biologinis valymas reiškia galimybę teršalus paversti CO2, H2O ir biologinėmis medžiagomis mikroorganizmams per tarpinius metabolitus ir tokių teršalų konversijos greitį esant geroms dujų sąlygoms. Mikroorganizmai gali efektyviai skaidyti organinius teršalus tik esant tam tikroms sąlygoms (mitybos sąlygoms, aplinkos sąlygoms ir kt.). Teisingai pasirinkus mitybos ir aplinkos sąlygas, biologinis skilimas gali vykti sklandžiai. Tiriant biologinį apdorojimą, galima nustatyti šių sąlygų diapazoną, pvz., pH, temperatūrą ir anglies, azoto ir fosforo santykį.
Tirdami vandens išteklių perdirbimą, žmonės didelį dėmesį skiria įvairių nano-mikroninių dalelių teršalų pašalinimui. Nano mikronų dalelių teršalai vandenyje reiškia smulkias daleles, kurių dydis mažesnis nei 1 um. Jų sudėtis itin sudėtinga, pavyzdžiui, įvairūs smulkūs molio mineralai, sintetinės organinės medžiagos, humusas, alyvos ir dumblių medžiagos ir kt. Smulkūs molio mineralai, turintys didelę adsorbcijos jėgą, dažnai adsorbuoja toksiškus sunkiųjų metalų jonus, organinius teršalus, patogenines bakterijas ir kt. kiti paviršiuje esantys teršalai. Natūraliame vandenyje esančios humuso ir dumblių medžiagos gali sudaryti chlorintus angliavandenilius kancerogenus su chloru chloro dezinfekcijos procese vandens valymo valymo metu. Šių nano-mikroninių dalelių teršalų buvimas ne tik daro tiesioginį ar potencialų žalingą poveikį žmonių sveikatai, bet ir labai pablogina vandens kokybės sąlygas bei apsunkina vandens valymą, pavyzdžiui, taikant įprastą miesto nuotekų valymo procesą. Dėl to sedimentacijos rezervuaro flokas plūduriuoja aukštyn, o filtro baką lengva prasiskverbti, todėl pablogėja nuotekų kokybė ir padidėja eksploatavimo išlaidos. Tradicinė įprastinė apdorojimo technologija negali veiksmingai pašalinti šių nanomikronų teršalų iš vandens, o kai kurias pažangias valymo technologijas, tokias kaip ultrafiltravimo membrana ir atvirkštinis osmosas, sunku plačiai naudoti dėl didelių investicijų ir sąnaudų. Todėl skubiai reikia ištirti ir sukurti naują, efektyvią ir ekonomišką vandens valymo technologiją.
Apdorojimo įranga
Buitinių nuotekų valymo sistemai reikalinga įvairi įranga, dažniausiai naudojama ši valymo įranga:
1. Grotelės: naudojamos didelėms nuotekų dalelėms, tokioms kaip popierius, audinys ir kt., pašalinti.
2. Smėlio sedimentacijos rezervuaras: naudojamas smėliui ir smėliui bei kitoms kietosioms dalelėms iš nuotekų pašalinti.
3. Sedimentacijos rezervuaras: naudojamas pirminiam valymui, nuotekose esančios skendinčios kietosios medžiagos ir skendinčios nuosėdos nusodinamos gravitacijos būdu.
4. Oro flotacijos bakas: naudojamas pirminiam valymui, nuotekose esančios suspenduotos medžiagos, veikiant burbuliukams, išplaukia aukštyn, o tada pašalinamos grandikliu.
5. Filtras: pirminiam valymui, per filtravimo terpę, siekiant pašalinti iš nuotekų skendinčias kietąsias medžiagas ir organines medžiagas
6. Aktyvuoto dumblo reakcijos rezervuaras: naudojamas tarpiniam apdorojimui, pridedant aktyviojo dumblo ir deguonies, kad mikroorganizmai galėtų suspausti organines medžiagas nuotekose.
7. Anaerobinis pūdtuvas: naudojamas tarpiniam valymui, anaerobinėmis sąlygomis veikiant mikroorganizmams, nuotekose esančios organinės medžiagos paverčiamos biodujomis.
8. Bioplėvelės reaktorius: naudojamas tarpiniam valymui, organinės medžiagos nuotekose skaidomos veikiant bioplėvelei.
9. Gilus filtras: naudojamas pažangiam valymui organinių medžiagų pėdsakams pašalinti iš nuotekų per filtravimo terpę. 10. Aktyvuotos anglies adsorberis: naudojamas pažangiam valymui organinėms medžiagoms pašalinti iš nuotekų adsorbuojant aktyvintąją anglį.
11. Ozono oksidacijos reaktorius: skirtas pažangiam valymui, oksiduojant ozoną, siekiant pašalinti organines medžiagas iš nuotekų.
aprašymas2